23. Nāgavaggo

320.

Ahaṃ nāgova saṅgāme, cāpato patitaṃ saraṃ;

Ativākyaṃ titikkhissaṃ, dussīlo hi bahujjano.

321.

Dantaṃ nayanti samitiṃ, dantaṃ rājābhirūhati;

Danto seṭṭho manussesu, yotivākyaṃ titikkhati.

322.

Varamassatarā dantā, ājānīyā ca [ājānīyāva (syā.)] sindhavā;

Kuñjarā ca [kuñjarāva (syā.)] mahānāgā, attadanto tato varaṃ.

323.

Na hi etehi yānehi, gaccheyya agataṃ disaṃ;

Yathāttanā sudantena, danto dantena gacchati.

324.

Dhanapālo [dhanapālako (sī. syā. kaṃ. pī.)] nāma kuñjaro, kaṭukabhedano [kaṭukappabhedano (sī. syā. pī.)] dunnivārayo;

Baddho kabaḷaṃ na bhuñjati, sumarati [susarati (ka.)] nāgavanassa kuñjaro.

325.

Middhī yadā hoti mahagghaso ca, niddāyitā samparivattasāyī;

Mahāvarāhova nivāpapuṭṭho, punappunaṃ gabbhamupeti mando.

326.

Idaṃ pure cittamacāri cārikaṃ, yenicchakaṃ yatthakāmaṃ yathāsukhaṃ;

Tadajjahaṃ niggahessāmi yoniso, hatthippabhinnaṃ viya aṅkusaggaho.

327.

Appamādaratā hotha, sacittamanurakkhatha;

Duggā uddharathattānaṃ, paṅke sannova [sattova (sī. pī.)] kuñjaro.

328.

Sace labhetha nipakaṃ sahāyaṃ, saddhiṃ caraṃ sādhuvihāridhīraṃ;

Abhibhuyya sabbāni parissayāni, careyya tenattamano satīmā.

329.

No ce labhetha nipakaṃ sahāyaṃ, saddhiṃ caraṃ sādhuvihāridhīraṃ;

Rājāva raṭṭhaṃ vijitaṃ pahāya, eko care mātaṅgaraññeva nāgo.

330.

Ekassa caritaṃ seyyo, natthi bāle sahāyatā;

Eko care na ca pāpāni kayirā, appossukko mātaṅgaraññeva nāgo.

331.

Atthamhi jātamhi sukhā sahāyā, tuṭṭhī sukhā yā itarītarena;

Puññaṃ sukhaṃ jīvitasaṅkhayamhi, sabbassa dukkhassa sukhaṃ pahānaṃ.

332.

Sukhā matteyyatā loke, atho petteyyatā sukhā;

Sukhā sāmaññatā loke, atho brahmaññatā sukhā.



第二十三章\ 象品
320.
我如战场上之象，忍受射来之箭；
我将忍受恶语，因世人多无德。
321.
调伏者被引领至集会，国王乘驾调伏者；
人中最胜者是调伏者，能忍受恶语者。
322.
驯服的骡子很优秀，纯种的信度马（印度河马）也很好；
大象和巨象也很好，但自我调伏者更为优秀。
323.
因为不是靠这些车乘，能到达未至之境；
而是靠善自调伏，调伏者以调伏而至。
324.
名为财护的巨象，发情时难以制止；
被缚时不进饮食，只思念着象林。
325.
昏昧时贪食无度，嗜睡翻转而卧；
如养得肥壮的大猪，愚者一再入胎。
326.
此心往昔任意游荡，随欲所之，随意所往；
今日我当善加调伏，如象师持钩驾驭发情象。
327.
你们当乐于不放逸，守护自己的心；
从泥沼中拔出自己，如陷泥中的大象。
328.
若得明智的同伴，共行善德智者；
克服一切险阻，正念欢喜同行。
329.
若得不到明智同伴，共行善德智者；
如王舍弃已得国土，如象独游林野。
330.
独行更为殊胜，愚者不宜为伴；
独行不造诸恶，安闲如象独游林野。
331.
患难见真情，知足随遇乐；
临终福德乐，离苦最安乐。
332.
世间孝敬母亲乐，孝敬父亲亦是乐；
世间敬重沙门乐，敬重婆罗门亦乐。

333.

Sukhaṃ yāva jarā sīlaṃ, sukhā saddhā patiṭṭhitā;

Sukho paññāya paṭilābho, pāpānaṃ akaraṇaṃ sukhaṃ.

Nāgavaggo tevīsatimo niṭṭhito.

333.
持戒至老为乐，坚固信仰为乐；
获得智慧为乐，不造诸恶为乐。
象品第二十三章终
注：此章翻译遵循原文格式，保持了诗歌的对仗结构。诗句围绕"乐"（sukha/sukhaṃ）字展开，形成整齐的四句对偶。本章最后一偈与整个章节做总结性收束，以"乐"为主题，强调修行生活中的四种快乐。


